1 skyrius.
Kaip visada sesės išdaigų kaltė atitenka man. Kaip ir šį karta.
- Sakura, ar tu manęs klausaisi? - įsiutusi paklausė mama Fiona. Nuobodžiai linktelėjau galva. Motina toliau skaitė pamokslą:
- Tu sudaužei mano nuostabią senovinę vazą, turėtum gėdytis. Pažiūrėk kaip tavo jaunesnioji sesutė gražiai elgiasi...
- Tai ji ją ir nuvertė, mama, - išrėžiau piktai. Mano akys jau laidė žaibus. Fiona dar labiau pasiuto. Ji tėškė man antausį ir suklykė:
- Nedrysk taip kalbėti apie mano angelėlį, idiote!!
- O pati galėtum neklykti? Visas namas skamba nuo tavo kvailai šaižaus balso, motin, - pavarčiau akis. Taip taip, gal kiek ir perdėjau, bet tai man dabar nerūpėjo. Turėjau vos kelia akimirkas apkaltinti sesę Melanę. Sumurmėjusi kažką neaiškaus aš pasiėmiau telefoną ir atsistojusi nuėjau palikdama stovinčią mamą ant tako. Rašė man mano draugas Džasperas. Jis buvo mano klasiokas. Visada mokėdavo paguosti ir panašiai.
- Hm. Dar vienas vakarėlis... - pagalvojau aš garsiai lipdama laiptais žemyn į kiemą. - Turėtų būti ir įdomu, ir smagu...
Lėtai nušokavau takeliu iki parkelio netoli namų. Parkas buvo klaikiai gražus. Net neapsakysi. Ėjau takeliu galvodama...
PAPILDYSIU DAR. Nebaiktas skyriu čia.
rodiklis 
